„Instagram“ savininkas „Meta“ raginamas peržiūrėti persų kalbos turinio moderavimo politiką dėl protestų Irane

Trys teisių grupės ketvirtadienį paragino „Facebook“ ir „Instagram“ savininkę „Meta“ peržiūrėti savo politiką dėl turinio persų kalba Irane, nes skundėsi, kad apribojimai trukdė iraniečiams dalytis informacija vykstančių protestų metu.

Londone įsikūrusi žodžio laisvės grupė 19 straipsnis, pasaulinė skaitmeninių teisių grupė „Access Now“ ir Niujorke įsikūręs Irano žmogaus teisių centras (CHRI) teigė, kad „Meta“ turi pakeisti politiką dėl galimai jautraus turinio, taip pat žmogaus ir automatinio moderavimo.

Kadangi internetas Irane labai cenzūruojamas, „Instagram“ dabar yra pagrindinė komunikacijos platforma Islamo respublikoje, nes ji lieka neužblokuota.

Kitos socialinės žiniasklaidos paslaugos, tokios kaip „Telegram“, „YouTube“ ir „Twitter“, taip pat „Facebook“ yra užblokuotos Irane.

Grupės teigė, kad „Instagram“ persų kalba „neturi pasitikėjimo ir skaidrumo“, o „Meta“ turi užtikrinti, kad „savo turinio moderavimo praktika palaikytų ir apsaugotų žmogaus teises ir saviraiškos laisvę“.

Jie pridūrė, kad visi šie rūpesčiai buvo iškelti diskusijoje su Meta turinio politikos valdytoju.

Irane keletą savaičių vyksta protestai prieš jo vadovybę, vadovaujant aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriuos sukėlė kainų kilimas.

Tačiau aktyvistai skundžiasi, kad „Meta“ pašalino dalį protestus dokumentuojančio turinio, įkelto į „Instagram“, atimdama iš vartotojų pagrindinį šaltinį apie tai, kas vyksta šalyje.

Anksčiau šiais metais laikinas #IWillLightACandleToo blokavimas, skirtas prisiminti 2020 metais Irano įvykdyto Ukrainos lėktuvo numušimo aukas, taip pat sukėlė pyktį.

Pareiškime išreiškiamas susirūpinimas dėl „Instagram“ turinio, kuriame yra protesto skanduotė „Mirtis Khamenei“ ar panašūs šūkiai prieš Irano vadovybę, pašalinimo iš „Instagram“.

„Meta“ anksčiau 2021 metų liepą paskelbė laikiną išimtį tokiems skanduotėms, o dabar taip pat suteikė išimtis, susijusias su Rusijos karu prieš Ukrainą.

Prašydamos „Meta“ nuoseklumo, organizacijos išreiškė susirūpinimą „dėl niuansų trūkumo... sukelia problemiškų naujienų vertų protesto pranešimų arba pranešimų, kurie gali padėti tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinti žmogaus teisių pažeidimus, panaikinimus“.

Grupės taip pat paragino „didesnio skaidrumo“ automatizuotuose procesuose, kai žiniasklaidos bankai naudojami automatiniam pašalinimui pagal tam tikras frazes, vaizdus ar garsą.

Po BBC Persian ataskaitoje pateiktų kaltinimų, kad Irano pareigūnai bandė papirkti persų kalbos moderatorius už Meta Vokietijoje įsikūrusio turinio moderavimo rangovo, taip pat kilo susirūpinimas „dėl žmogaus moderavimo procesų priežiūros“, sakė jie.

Tuo metu Meta neigė, kad kada nors turėjo ryšių su Irano vyriausybe ir sakė, kad moderatoriai peržiūri atsitiktinės atrankos būdu atrinktą turinį, kad patikrintų, ar jis nepažeidžia taisyklių, „atliekant bet kokią erdvę subjektyvumui“.